Tarp Akmens Ir Veidrodþio

Umerkt pilnaties aki aaros sukr veidrod prietemos lopyje.
Tas veidrodis, pilnaties sidabrinj viesoj, sudrumsia, sujudina mane.
Santykis su juo - visada individualus, visada paslaptingas.
Jo galia veria velgti save: o js mant, kad tai veidrodis atspindintis ior.
Jame netelpa k a prisimenu ir neprisimenu, k svajojau ir msiau.
O pats mano gyvenimas slypi Velino ikeltame i saman akmenyje, kuris nesugeba to gyvenimo papasakoti.
O jei ir tame veidrodyje blyksteli bties elis, jis nesuteiks supratimo koks yra paslaptingame neaprpiamame akmenyje.
Gerai jei jis atspinds bent mano ir akmens vienov.