Gyvenimo Kritimà Dovanosim Krankliui

Sutem krantai ir dvasia nemirtinga -
Rams, kai virpa kranklio sparnai.
Tamsoj pravirksta sielos i laims
Jos j pasta sublizga kaip dalgis.

Jos mgsta kai mog dalinas,
O dalgis vadinas kranklio vardu.
Krankl jos kvieia ir velgia gelm
Nustato jo vert, kai pykiu akys jo vieia.

Esam jo tik elis, Mirtis viduje,
Kai kranklys pals - Mirtis iorje.

Atriais nagais sutem al,
Vli takais nuneti jis gali.
Jo laukiam, geidiam ir tylim...
Lai igirs mus! U tai j ir mylim.

Jo vilgsn, prisilietim dovanosiu Jums,
Gyvenimo kritim dovanosiu Jam.