Luyện nghe bài hát Vilkolakiai

Isvaduota jegu, tamsoje
Dvasios gelmese galia
Dovanota rusciu zveriaveidziu
kariaunos iskyla kruvina veliava

Urzgia, staugia kariai, nuramint
Kraujo troskulio ju sirdyse
Kojos nesa pirmyn, iesko aukos
pradzia paskelbs nuridenta galva

Uzvaldo krauju aistra
Ir isiplieskia pykcio liepsna...

tryksta stulpais, stojas piestu zirgai
Is zaizdu kamuoliais verzias zuvusiu
Lauka gaubia migla, sukelta
Is landyniu savu protuos zverys

Temsta akys kariu, aptaskytos
Tai, kas buvo zmogaus, valioj zveries
Ginklus keite nagai, veidai virto
Priesa griebus ranka traiske lokio

vilku ir zindyti krauju
Priesu kaukolem zaide uzauge
Karo mena is Dievu uzdraustu
tam, kad numirtu musio lauke

Verdantis kraujas tryksta
Mirties sekla priesu sirdyse

Siaubas skaide placias maldininku
myne ju veliavas zemen
Kraujy skendo balti kryznesiu
Kryzium liko gulet daugel kunu

Melskis ar nesimelsk savo dievui,
Svetimsali kryziuotu
Tavo varda ant parasysiu krauju
Ir isplesiu suns sirdi is tavos

Su atejes is seniausiu laiku
siaubo sukaustytom lupom
sirdyje israizytas nagu, pasleptas
kario zenklu vardas...
VILKOLAKIAI!