Luyện nghe bài hát Vilkolakiai

Isvaduota jegu, tamsoje
gelmese bunda galia
Dovanota rusciu zveriaveidziu
kariaunos iskyla kruvina veliava

Urzgia, kariai, nuramint nepavyks
Kraujo troskulio ju arsiose
Kojos nesa pirmyn, iesko aukos
Musio paskelbs nuridenta galva

krauju persisunkus aistra
Ir isiplieskia pykcio liepsna...

Kraujas tryksta stulpais, piestu zirgai
Is zaizdu kamuoliais verzias veles
gaubia migla, apzavu sukelta
Is savu protuos smelkiasi zverys

akys kariu, aptaskytos krauju
Tai, kas buvo zmogaus, valioj zveries
Ginklus keite nagai, veidai virto
Priesa griebus ranka lokio jega

Pagimdyti vilku ir zindyti
Priesu kaukolem uzauge miske
mena ivalde is Dievu uzdraustu
Gime tam, kad numirtu lauke

Verdantis kraujas tryksta
sekla paseja priesu sirdyse

Siaubas skaide placias maldininku
myne ju veliavas zemen
Kraujy skendo balti kryznesiu
Kryzium liko daugel kunu kryzmu

Melskis ar nesimelsk savo dievui,
Svetimsali kryziuotu
varda ant zemes parasysiu krauju
Ir suns sirdi is krutines tavos

Su krauju is seniausiu laiku
Tartas siaubo lupom
israizytas nagu, pasleptas randu
Uzkeiktas zenklu vardas...
VILKOLAKIAI!