Luyện nghe bài hát Vilkolakiai

Isvaduota jegu, tamsoje
Dvasios gelmese bunda
Dovanota zveriaveidziu Dievu
Virs kariaunos kruvina veliava

Urzgia, staugia kariai, nuramint
Kraujo troskulio ju sirdyse
Kojos nesa pirmyn, iesko aukos
Musio pradzia paskelbs nuridenta

Uzvaldo persisunkus aistra
Ir akys pykcio liepsna...

Kraujas tryksta stulpais, piestu zirgai
Is zaizdu kamuoliais zuvusiu veles
Lauka migla, apzavu sukelta
Is landyniu protuos smelkiasi zverys

Temsta kariu, aptaskytos krauju
Tai, kas buvo zmogaus, tapo zveries
keite nagai, veidai virto nasrais
Priesa griebus ranka lokio jega

Pagimdyti ir zindyti krauju
kaukolem zaide uzauge miske
Karo mena ivalde is Dievu
tam, kad numirtu musio lauke

Verdantis tryksta jega
sekla paseja priesu sirdyse

Siaubas placias maldininku gretas
Mirtis myne ju zemen
skendo balti kryznesiu angelai
Kryzium liko gulet daugel kryzmu

Melskis ar savo dievui, sunie
kryziuotu apsiaustu
Tavo ant zemes parasysiu krauju
Ir suns sirdi is krutines tavos

Su krauju is seniausiu laiku
Tartas sukaustytom lupom
sirdyje israizytas nagu, pasleptas
Uzkeiktas kario vardas...
VILKOLAKIAI!