Luyện nghe bài hát Vilkolakiai

Isvaduota jegu, tamsoje
gelmese bunda galia
Dovanota rusciu Dievu
Virs kariaunos kruvina veliava

Urzgia, staugia kariai, nepavyks
troskulio ju arsiose sirdyse
Kojos nesa pirmyn, akys aukos
pradzia paskelbs nuridenta galva

Uzvaldo krauju persisunkus
Ir isiplieskia pykcio liepsna...

tryksta stulpais, stojas piestu zirgai
Is zaizdu kamuoliais zuvusiu veles
gaubia migla, apzavu sukelta
Is landyniu savu smelkiasi zverys

Temsta akys kariu, krauju
Tai, kas buvo zmogaus, tapo valioj
Ginklus keite nagai, veidai nasrais
Priesa griebus ranka traiske jega

Pagimdyti ir zindyti krauju
kaukolem zaide uzauge miske
Karo ivalde is Dievu uzdraustu
Gime tam, kad numirtu musio

Verdantis kraujas tryksta
Mirties sekla paseja sirdyse

Siaubas skaide placias maldininku
Mirtis myne ju veliavas
skendo balti kryznesiu angelai
Kryzium liko gulet daugel kryzmu

ar nesimelsk savo dievui, sunie
Svetimsali apsiaustu
Tavo ant zemes parasysiu krauju
Ir suns sirdi is krutines tavos

Su krauju is seniausiu laiku
Tartas siaubo lupom
sirdyje israizytas nagu, randu
Uzkeiktas kario vardas...
VILKOLAKIAI!