Žvakių Šviesoje

a pasiklydau tarp veid
keistai dayt svetim
o byrantis smlis delnuose
ar tai dekoracija ar ne

kodl popieriniai iedai tikresni
u tikrus
kodl nupaiyti veidai gyvesni
u gyvus

tiktai vaki viesoje
savo veid a randu
kaip udegti tas viesas
kurios degtu visada

a savo paslapt turiu
a pasislps tarp moni
juk jei atsiversiu kaip lietus
kit akyse vistiek tai kauk bus

mnulio virpanioj viesoj
a jros ilges girdiu
berib erdv maam kambary
viliojantys toliai paties sukurti